Kodėl kilo poreikis organizuoti suvažiavimus?

Dar XX amžiaus pradžioje išeiviai iš Lietuvos rengė savo tautiečių suvažiavimus, tačiau tik tose šalyse, kuriose jie patys gyveno. Šių suvažiavimų tikslas buvo telkti verslininkus ir veiksmingiau išnaudoti tų šalių, kuriose gyveno, lietuvių rinką lietuviškoms prekėms.

Bėgant metams, išeiviai iš Lietuvos vis didesniu mastu integravosi į savo „naujųjų tėvynių“ visuomenę, užėmė vis garbingesnes bei aukštesnes pareigas, tačiau jie jautėsi glaudžiai susiję su tėvų krašto gyvenimu ir žmonėmis. Tad savaime suprantama, kad didėjo poreikis ne tik rengti suvažiavimus tose šalyse, kuriose išeiviai gyveno, bet ir susitikti su viso pasaulio lietuviais.

Pirmasis suvažiavimas – moralinė parama bundančiai Lietuvai

Pirmasis pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimas įvyko 1990 metais, tačiau šie metai buvo įsiminti ne dėl šio renginio. Tai metai, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, kai išsivadavo iš Tarybų Sąjungos gniaužtų. Tad Pirmasis pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimas įvyko tuo metu, kai Lietuvos tauta kėlėsi iš pelenų. Reikėjo ne tik stiprybės visiems lietuviams, bet ir moralinės paramos visiem tautiečiams.

Antrasis suvažiavimas - ekonominės blokados sąlygomis

Antrasis Pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimas įvyko 1992 metais. Nuo pirmojo buvo prabėgią tik dveji metai, tačiau per šį laikotarpį mūsų šalis patyrė begalės išbandymų – vyko ekonominė blokada, prislėgė finansų sistemos krizė, visos sistemos netobulumas kėlė begalės rūpesčių, tačiau „atsivėrė kūrybinio darbo galimybės mūsų valstybės klestėjimo vardan“. Iškovojus nepriklausomybę, atsivėrė langas į visą pasaulį. Antrasis Pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimas subūrė viso pasaulio Lietuvių verslo ir ekonomikos atstovus į tėvynę, kurioje būtent tuo laikotarpiu vyko didžiausi pokyčiai ir kurioje buvo galima atrasti naujų idėjų. Šiame suvažiavime dalyvavo daug žinomų bei žymių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio, žmonių. Suvažiavimo programiniam komitetui pirmininkavo akademikas Raimundas Rajeckas . Viena iš plenarinio posėdžio pirmininkių buvo profesorė, pirmoji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė . Dalyvauti suvažiavime Lietuvoje atvyko V. Juodvalkis , Amerikos diplomuotų buhalterių sąjungos, Kalifornijos diplomuotų buhalterių sąjungos bei Amerikos rotorių sąjungos narį; Arvydas Kudrevičius – HERMES Softlab projektų vadovą (Slovėnija); John Svera – vieną iš vadovų General Motors Corporation (Detroite), kuris taipogi dirbo vertybininių popierių biržose Niujorke, Londone, Paryžiuje, Fraknfurte, Meksike bei begalės kitų ne tik pasaulyje aukštas pareigas užimančių lietuvaičių, bet ir gimtojojo Lietuvoje sėkmingai dirbančių verslininkų.

Trečiasis suvažiavimas (PLEF) : sunkmetis Pasaulyje skatina vienytis

2009-ieji - metai, kai buvo surengtas trečiasis Pasaulio lietuvių suvažiavimas. Teko laukti ilgai, kol vėl buvo atkurta idėja surengti šį, Lietuvos ekonomikai ir verslo visuomenei reikšmingą renginį. Pasaulį krečia ekonominė krizė, neaplenkianti ir Lietuvos, todėl šiandien itin svarbu rasti būdų modernioms ir racionalioms idėjoms gimti ir generuoti. Nuo paskutinio pasaulio lietuvių verslininkų suvažiavimo prabėgo 17 metų, tačiau suvažiavimo koncepcija ir tikslas lieka tie patys – įtraukti lietuvių kilmės verslo lyderius ir ekonomikos ekspertus į ekonominį Lietuvos gyvenimą, sutvirtinti emocinį ryšį su tautiečiais bei skatinti juos vystytį verslą mūsų šalyje ir pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą.

Modernioje, globalėjančioje visuomenėje svarbu suvokti, kad mobilumas, įtakotas Europos Sąjungos ir globaliųjų procesų, Lietuvai atnešta ne tik naujų iššūkių, bet ir visiškai naują neišnaudotų galimybių erdvę – žmogiškąjį intelektinį pasaulio lietuvių potencialą. Identifikuoti ir užmegzti glaudesnį ryšį su Pasaulyje gyvenančiais lietuviais šiandien privalo būti viena esminių valstybinės strategijos uždavinių. Tikime, jog iniciatyva gilinti ryšį su lietuvių kilmės verslo lyderiais ir ekspertais bei ekonomikos strategijos formuotojais ir pasitelkti jų, kaip ekspertų, žinias bei intelektualinį kapitalą, be kita ko skatinti juos investuoti Lietuvos rinkoje bei dalintis turimomis žiniomis – turi būti viena iš valstybės ir Lietuvos verslininkų prioritetu.